Jūros krantas, apsuptas palmių

Čia jūros krantas. Dažnai pasitaiko svečių iš sudužusių laivų.

Pria salos plaukia laivas kai jis suduzo bandgos isnese
pria kranto tris tigrus.Tetis atisedo calia zmonos
Nuajgimis apsikbion mama.Buvo jiams stresas ttodel jia nejudejo.

Vita Vėjaširdė tykino pro krantą. Bangos plovė jai kojas. Ji pastebėjo du negyvus tigrus. Vita suglumo. Tada priėjo arčiau ir pamatė mažą naujagimę. - O! nustebo. tada paėmė ją ant rankų ir nuėjo, tempdama tigrus.

Atejusi ji atpasinu ciat viat uzlipo ant palmes
Ir atsitreke i kazkoki tiigriuka
-Au...
-Ziurek kur liaki!-Atkirto jis
-Ei as Rube
-Tomas
As jam sypteliu ir mes pradeda, ziasti.
Kia jia soko ant kitoss jia abu nukrito
As nusibriaziau snukuti o jis letinele.
-Ate
-Ate
as isbegau namo

Vita išsimaudė ir prisėdo ant smėlio.

- Labas, - užsisvajojusi Vita sako.

Vita nusišypso ir atsako: - Gerai. Urano Letena su tavimi labai susidraugavo. - Staiga Vitos veidas apniursta ir ji sako: - Žinai, gal aš kiek grubiai su tavimi pasielgiau. - Vita liūdnai pasižiūri į Rubę Baltąją. - Jei nori, gali grįžti gyventi pas mus. Tu dar per maža būti mokine ir gyventi viena. Aš juk tau anksčiau nesakiau, kad mažyliai negali vaikščioti vieni. Tai draudžiama dėl jų pačių saugumo. Ypač dabar, kai reikia atkurti civilizaciją, kiekviena tigriukė mums reikalinga. - Vita paglosto Rubės galvą. - Ir Tomas negerai pasielgė. Bet jis senbuvis saloje, jis žino ko saugotis ir kaip apsiginti. Mūsų visų saloje likę labai nedaug. Tigrų - tik penki. Tai esame mes visi. Aš nežinau, gal dar kas slapstosi saloje ir nenori pasirodyti. Žmonės saloje - tik pardavėjai, virėjai ir visi kiti paslaugų įmonių darbuotojai. Jų daugoka, bet jie jau senoki. O salos civilizacija nesitęsia ir gali greit baigtis. - Vita susimąstė apie Tomą. - Ar tau patinka Tomas? - šelmiškai paklausia Vėjaširdė. - Na, jei supranti, link kur suku... - Vita keistai išsišiepia. - Padėtum tęsti salos civilizaciją. Bet gal tu nežinai, iš kur atsiranda vaikai...

- Taip, - pasakė Vita. - Jei nori. Kai tapsi salos gynėja kare, tada jau teks gyventi vienai. Toks įstatymas. O dabar tu dar per maža. Gal iš tiesų tau geriau gyventi pas mus.

- Ji nebedaužys tavęs barškučiu, - nusijuokė Vita. - Tikrai netrukdysi. Ji nuliūdo be tavęs.

Rube apsidziauge dada palete savo snukuti likuses zaisdas.To ivikio
kai sutiko Toma.
-Kada galesiu atait?
Rube pamane: ,,Negali but 5 tigrai as maiciaiu dar 4...''

[nu jau tu negali turet 6 veikeju]

- Bet kada, - tarė Vita.

Tigrė nusijuokė. - Gali nors ir tuoj, - pasakė.

[nu kąąą žinau, stengiuosi, kad viskas tikroviskiau atrodytų, kad tikrai saloje labai maža civilizacija, o čia tu ateini ir sakai, kad matei dar kažkiek tigrų...xD Nesvarbu, tegu būna tie tigrai, kuriuos tu matei xD]

Plaugdamas laiva ssudužo ir Rendy atplaukė prie kranto
:-kur aš?

[Tu žmogus ar gyvūnas? Būk gera užsipildyk salos gyventojo skiltį]

Vita atsistojo. Nuėjo prie kranto ir pasakė atvykėlei:
- Tu - mano sunykusioje saloje. Jei čia pasiliktum ir padėtum išgelbėti civilizaciją saloje, būčiau labai tau dėkinga. Tu žmogus? - dar paklausė. - Kiek tau metų?

[gerai]

[aš žmogus]
-AAAA!!!!-Rendy pašok oį palmę ir apkabino jos viršunę

- Nusiramink, - prabilo Vita. - Tigrai šioje saloje moka kalbėti ir žmonių nėėda. Viskas okey.